Kepami kaštonai

Kai krenta klevo lapai,

Rausta liepos viršūnėlė,

Kvepia klėtis obuoliais,

Palydžiu gervių pulką,

Pavydžiu besikapstančiam varnėnui

Ištikimybės ir drąsos,

Ryto giesmės…

Maži paukšteliai žino,

Kada jiems iškeliauti,

Pastovūs medžiai jaučia,

Kada mest lapus,

Tėtis tada nužiūri obelų skiepus,

Pamėgau obuolius,

Kuriais mama pagardindavo stalą

Per Kalėdas ir prie svečių.

Vaikai vis kepdavom kaštonus,

Kai sprogsta, garsas toks garsus,

Lyg iš dangaus perkūnas

Perspėdavo mus,

Kad jau atėjo laikas padėkoti

Visiems ir už visus…

Nelaukiu to rudens,

Kai bendraamžių nebebus.