Mindome
žemę eidami,
O po
kojomis – akmenėlis,
Pakrantėje
– geldelė,
Gyva
ir mirusi,
Išplautas
gintaras,
Sakai
pušies ant smėlio…
Girdime
ir matome
Pavasarį
ir žiemą
Besikalantį
daigą
Net
po pusnimi,
Jo
aimaną ir siekį,
Augti
ir žydėti vasarą
Ryte
ir naktimis…
Atgulsime
visi smėlio kalne,
Žydėsime
prie akmenėlio, –
Padės
gėlių atmintiną
Kažkokią
dieną,
Nors
artimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą