Rasti daiktai

Vaikučiai pameta

Ir pirštines, kepurę,

Pamiršta, kas užduota

Būna rytdienai,

Betgi prisimena ilgai,

Kas jiems nutiko bloga,

Kokie jų sąsiuvinyje buvo

Pažymiai...

Kiekvienas ženklas – ateities,

Galvą paglostai,

Pagiri už raštą,

Klaidos „nepamatai“,

Kad jo veidelį ilgiau puoštų

Ne nuoskaudos,

O tik geri jausmai.

Oi, kiek žaisliukų dužusių,

Kiek eglučių liks ir po Naujųjų,

Neapšviestų, išmėtytų,

Mūsų kiemuose,

Po visų langais...