Atsidengusi dėmė

Mažam medeliui

Kitų pavėsyje

Sunkoka augti,

Tuo labiau – vešėti,

Nėra brangiausio – saulės atviros,

Šviesesni lapai

Ir dažniau dėmėti,

Sumirkę nuo lietaus

Ir per ilgos rasos...

Ne jo valia,

Kad didelis nuvirstų,

Prašyti, kad nulaužtų vėtra,

Didi nuodėmė,

Tada svajone pasikliauna,

Kad geras laimi, –

Taip buvo pasakoje, –

Ne mes tokie vieni...