Plevėsa

Plevėsa tu, žmonių sūnau,

Jaunystė – ne duotis,

Kad bet ką pasirinkęs

Paliktum pėdsaką širdy

Ir nusigręžęs dingtumei...

Kaip jaučiasi tavo jaunystės

Gal net pirmoji meilė,

Kai įžadas – kančia,

O ne dievo palaima?

Plevėsa tu, ne tėvas,

Jeigu dukros nematei,

Kaip ji pakilo,

Pirmą žingsnį žengė,

Iš kieno rankų ėmė duoną,

Ką gėrė ir ką valgė...

Plevėsa tu, žmogau,

Jeigu esi dar šito žodžio vertas.