2017 m. rugpjūčio 1 d., antradienis

Mes – artimi



Jūs taip toli nuklydę
Nuo savo gimtinės,
Lyg paukščiai sukate gūžtas
Ant medžių svetimų,
Bet savo kalbą dar atsimenate,
Tik rašote kitu žodžiu...
Mus šaukia vakaras,
O pas jus – rytas,
Todėl ir keliamės,
Savo vaikus užmigdome
Po vienu dangumi,
Tik vis kitu laiku...
Pas mus – dar vasara,
Ir saulė beria šypsnį,
Pas jus net vasara
Visus metus...
Kokie mes artimi,
Kol šaukia mus Tėvynė,
Ir nesvarbu,
Kur gyveni.



Komentarų nėra: