Žalios vėliavėlės

Nesaugojau savęs, savo minčių,

Maniau, kas nori,

Kam jų reikia,

Tegu mato, girdi,

Kaip vėliavėlę kabinu

Ant medžio sprogstančių šakų

Gerus žodžius, –

Pavėlinsiu, skaudės man širdį...

Nieko jau neperku,

Dar lyg varnėnas dalinu

Giesmes pavasarį,

Kai sniegas užpustys takus,

Bus per vėlu...

Ačiū, kas juos girdi.