Randuotas veidas

Seni medžiai – nugenėti,

Patyrę skausmą būna stipresni,

Jo liemenyje randai įsirėžę

Priverčia prisiminti,

Kuo tu gyveni...

Šaknys knisa žemę,

Viršūnė – išdidi,

O šakos, vis genėjamos,

Vis pjaunamos ir kertamos,

Liemenyje išlieka tik žymė...

Randuotas medžio veidas,

Visi miškai – erdvė tyli,

Kad būtų šakoms geresni,

Ant kurių prasideda žydėjimas,

O sėklos tampa savimi.