Atsitiesia
medis,
Kad
ir kaip lankstytas,
Ir
nulūžęs lieka
Su
savo žieve,
Ant
jo auga kerpės,
Kyla
iš po sniego
Jų
nauja karta...
Medis
ilgai auga,
Į
padangę žvalgosi,
O
kerpės nesirenka,
Kas
ir kaip yra...
Nėra
ir gyvenime
Tuščių
landų, vietų,
Kai
nulaužtas medis,
Kerpė
– visada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą