Aukojimas

Sujudėjo medžio šakos plikos,

Pažiūrėjo sau po kojomis

Ir pamatė žalią samanėlę,

Ji apglėbusi nudžiuvusį medelį

Vis dar laiko...

„Kilk“, – pasakė mintyse, –

Jis dar jaučia,

Gal atmerks akis.

Pažiūrės į saulę,

Pamatys pasaulį ir vėl skleisis...

Gal tokia buvo dalia,

Kad kiti užstojo šviesą,

Dideli visuomet teisūs...

Sudejavo samana žalia,

Dar labiau sužėlė,

– Kas pagirdys jį rasa,

Sausą mažutėlį...