Antelės balsu

Tėvyne mano,

Po gabalėlį išdalinta,

Maža viso pasaulio

Apvaliame gaubly,

Bet tokia didelė mano širdy...

Po vieną, poromis

Juk mūsų broliai išsivaikščioję,

Negrįš vaikaičiai, oi, negrįš,

Nes jau kalbės ir kitomis,

Ne mūsų kalbomis,

Gal parašys ir romanus,

Eilėraščius kita kalba rašys...

Tenai ir paukščiai kitaip gieda,

Ir medžių lapija kita,

Tik saulė danguje,

Atrodo, ta pati,

Bet net ir ji ne taip ten šviečia,

Vienur ji degina,

Kitur – šalta šviesa...

Tu ten – tik užkurys.