2017 m. vasario 5 d., sekmadienis

Renku, ką randu





Ilga mūsų žiema
Ir pusnys būna gilios,
Klimpsti ir tik tada jauti,
Kad prieš akis –
Tik baltas laukas,
O toliau – pušynas...
Kvepia spygliai ir žiemą,
Jeigu pavasarį prisirenki,
Dedi į vonią – gydo.
Palaukėje – laikinė obelis,
Kada pašąla – skanūs,
Tik burnoje – rūgštis,
Dažnai dantis nutvilko...
Lesi po trupinį, tarsi genys,
Svajoji apie namų šilumą,
Kad tavo nors vaikams
Jų rinkti nereikės,
Bus aukso, tartum riešutų,
Kišenės pilnos...
Pavasaris – dar taip toli,
O žiemos dienos – ilgos ilgos,
Šaltyje dreba smilgos...





Komentarų nėra: