Mano
šalis – šalta ir nesvetinga,
Turbūt
ir žmonių širdys
Nepratusios
parodyti jausmų,
Tik
dzūkų giesmės laidotuvių graudžios,
Dažnai
prie kapo kryžius
Puošia
baltu rankšluosčiu,
Kad
vėlės nusišluostytų
Juodžiausias
žemės dulkes,
Neatsiejamas
nuo smilčių,
Kurios
biro ir biro gyvenime
Nesuskaičiuojamu
srautu...
Mano
šalis – labai graži pavasarį,
Kai
skleidžiasi purienos,
Pražysta
kvapnios ievos,
Narcizai
puošia darželius,
Tada
ir kalbamės
Su
visais ir visomis kalbomis.
Mano
šalis graži net žiemą,
Kai
brendu į kalną
Per
baltas pusnis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą