Grabnyčios
Laikas
eina ratu
Nuo
pat senų senovės, –
Prieš
Kristų ir po Jo
Datas
skaičiuojame.
Paskęsta
mintys maldoje,
Kada
vargonai groja,
Kalbame
rožančių tylomis
Kas
vakarą prie savo lovos.
Prisimename
tėvelius,
Gaisrus
ir karo dūmus,
Jei
neapsaugojo namų,
Tas
lieka be pastogės,
Lyg
be atminties,
Nes
tėvų namas – tai gimtinė,
Tarsi
tas laikas – žuvęs
Amžinoje
kelionėje...
Degu
žvakelę,
Tegu
spingsi nuo altoriaus, –
Tai
pasiaukojimas už mus,
Kad
būtume gerovėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą