Be kompaso

Norėjau apkeliauti Lietuvą,

Paskui kitas šalis,

Kur žemę šildo karšta saulė,

Kur iš tarpeklių kyšo

Medžių galvos,

O rieda akmenys

Tarsi į gelmę,

Apžvelgti ir visą pasaulį...

Skridau ir važiavau,

Ėjau pėsčia

Per kalvas, lygumas,

Jauna buvau,

Nereikėjo net lazdos,

Kopiau be jokių virvių

Ir į kalną,

Kur laukinės vyšnios auga,

Aplink palapinę rytais

Ant akmenų šilo gyvatės,

Mačiau gyvus kupranugarius,

Jie sausą žolę skabė,

Rinko žmonės vynuoges ir medvilnę.

Daugelyje jūrų maudžiausi,

Liečiau medūzas,

Niekas neįkando...

Dabar tik su daina draugauju.

Kelionės – brangenybė,

Laimė.