Kai
šalta ar blogai,
Ar
maisto neužtenka,
Garsiai
suklinka paukščiai...
Dar
garsiau,
Kai
lizdo nebetenka,
Pražūsta
jų vaikai,
Kyla
audra,
Nulūžta
ir šaka,
Ant
kurios – gyvenimas
Ne
vieno paukščio,
O
visos giminės kartu...
Kol
yra šakų,
Iš
naujo lizdą kraunu,
Kad
kiti metai būtų gražūs,
Šviesesnis
būtų ir dangus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą