Už
vieno stalo
Sėdasi
šeima,
Tėvas
prariekia kepalą,
Iškeptą
motulės,
Kryželis
ant jo pirštais
Paprastai
išspaustas,
Tyliai
guli...
Kiek
sužiedėjusi pluta
Ir
kaušas tyro šulinio vandens -
Paguoda
ir palaima,
Ką
brangiausia žmogus turi.
Tėvelis
priėmė mane,
Nes
buvo karas,
Dabar
ir surišta,
Tarsi
gyva virkštele
Su
tėviškės žeme...
Tik
neduok Dieve,
Karo
siūlų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą