Mano vyrai

Jau daugel metų

Nemačiau tavęs,

Be vis žinau,

Kaip tu atrodai, –

Tu – veidrodis

Mano širdy

Ir laisvas girių aidas...

Meilė – nepaprasta,

Ji nuotolius atlaiko,

Jaučiu, kaip daužosi

Krūtinėje širdis,

Kai mąstau apie savo vaiką.

Kas tau?

Kaip tu gyvuoji?

Klausiame abu kas dieną,

Sapnuodama džiaugiuosi,

Kai esu su tavimi,

Liūdžiu, kada sapnai

Palieka mane vieną,

Bet atmintis paguodžia...