Kiekviena
mintis –
Plunksnos
verta,
Rimuota
ji ar proza,
Tai
Dievo dovana,
Kai
kalbiname, guodžiame kitus
Prie
širdies priglaudę,
Pražydiname
žmogų,
Tarsi
rožę.
Gražiausi
posmai – kaip daina,
Iš
jų melodija išplaukia,
Net
vieversys pavasarį
Balsą
parodo;
Kokia
būtų tauta,
Jei
neturėtų savo veido,
Meilės
grožio...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą