2016 m. spalio 3 d., pirmadienis

Rudens garsai



Keliauja dangumi
Pulkeliai paukščių,
Juos pasitinka debesys balti
Ir jie nebijo aukščio
Skenda toli toli...
Medžiai nurimę klausosi
Naujų simfonijos garsų,
Kur nėra natų, instrumentų,
Tiktai vokalas su pritarimu.
O kiemuose – garsiausiai karkia varna:
– Mažai kaulų, mažai...
Jinai taupi ir pasisotina,
Ką tu per klaidą palikai.
Oi, žemėje – ne rojus,
Visiems visur pavojai,
Bet prikelia rytojus
Ir apie meilę švilpauja
Pavasarį varnėnai,
Jų giminės strazdai...


Komentarų nėra: