Krentu, krentu

Krentu, verkiu,

Kai vėjas raško,

Dar mus, visai mažus,

Nes bėga takeliu

Mažytis vaikas

Ir susibado į dyglius,

Tada ir jis pravirksta,

Darosi labai skaudu

Už mus abu...

Dabar juokiuosi

Iki pat ausų,

Kai moteriškės renka,

Sako, nuo reumato,

Kai sąnarius susuks,

Pavasarį nepasiekė

Žvakių baltų...

Guliu tarp lapų – šilta

Ir žemė atvira,

Išdygsiu ir užaugsiu,

Kaip vaiko delnuose...

Galbūt pamėgęs aukštį

Užkopsi pas mane?