Kas arčiau norų

Keliauja, skrenda paukščiai

Aukščiau, prie debesų,

Turbūt pažiūri, kas apačioje,

Kas gi jų užėmė namus...

Vis kopiame į aukštį, –

Nuo seno bokštai remia dangų,

Siekia debesų,

Pastoja kelią paukščiams,

Darosi neramu,

Netgi graudu...

Gal žemės neužtenka

Ar tiktai noras –

Pamėgdžioti paukščius,

Lyg ant uolų įsikūręs erelis

Būna pavyzdžiu...

Svajodamas vien žvalgosi

Į tuštumas laukų –

Čia padės pamatus,

Čia pastatys namus,

Čia atsiras šventyklos

Ir tūkstančiai kapų...

Oi, koks visų noras –

Pabūti ir į paukštį panašiu...