Iš amžių glūdumos

Erelis sklando laisvas,

Jo skrydis toks platus,

Apžvelgia iš aukštai pasaulį

Ir tyko mažiukus...

Jam niekas neprilygsta

Šūvio taiklumu,

Jis kaip šešėlis krenta

Iš dangaus...

Nereikia jam slapstytis, –

Ant didelių kalnų

Pūkuoti jo vaikai, –

Kai atneša ir peni,

Kitų, mažųjų, lieka kaulai,

Gyvybės likučiai...

Jėgos, didybės simbolis –

Erelis,

Jo atvaizdas ne viename herbe,

Bet kiek po juo mažųjų...

Ar susimąstei kada?