2015 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

Riešutų metas



Kartą gyveno senelis ir senelė.
Jie turėjo vištytę ir gaidelį. Pasiuvo...

Prisimeni, ta pasaka –
Labai labai sena,
Ji niekada ir nesibaigia
Ir ne todėl, kad išmušė gaidelis
Akelę vištai raibai...
Bet rado ir akla namus,
Turėjo kam papasakoti,
Kas nutiko,
Tikėjo, kad seneliai pasakys,
Kas gera, o ne pikta...
Kas rytą juos palabina,
Nuprausia, duoda riešutų
Ir saugoja nuo vilko.
Bet – toks gyvenimas;
Suplyšta rūbai,
Nusidėvi klumpės,
Pasek savo vaikams,
Juk pasaka graži,
Tegu nebijo vilko,
Jis tąkart buvo ir nekaltas...
Keliai pro mišką, pamiškės –
Vis pilna riešutų
Ir šįmet renkam.
Tada tik tampame akli,
Kai smėlio kelias
Į kalnelį dulka...



Komentarų nėra: