Kai
rytą keliasi saulutė,
Parausta
net visas dangus,
Diena
prasideda,
Kaip
ir gyvenimas,
Nuo
vieno lopšio,
Motinos
širdies...
Dvi
akys seka
Pirmą
žingsnį,
Bet
neapsaugo nuo griūties,
Kiekvienas
kelio metras -
Toliau
vis nuo gimtinės,
Bet
nenutolstame toli
Nuo
savo prigimties.
Kai
vakaras ateina,
Saulė
visai arti,
Ji
tokia didelė, ryški,
Tada
žinai - namo grįžti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą