Priedermė

Kada gimei, pasiėmei ir dalią, –

Rytais našta lengvesnė,

O vakare – labai sunki,

Nes prisigėrė kvapo,

Prisisunkė drėgmės,

Kuri vis gręžia kaulus,

Nes jie – dar sunkesni...

Į vandenį nuskęsta saulė,

Pasineria tarsi akmuo,

Kas deginta ir jau seniai iškalta

Ant mūsų giminės ar priedermės...

Namai, be pamatų – sunkiausi, –

Nugrimzta ir nelieka

Net jokios žymės.

Statau ir padedu

Prie keturių kampų po akmenį,

Kad saulė prisikeltų,

Matytųsi šventas paveikslas

Prieš akis...

Tai mano kaimas – giminės ir artimi,

Dabar – savi.