2015 m. birželio 22 d., pirmadienis

Paminklinė lenta



Kiekvienas žodis kalamas,
Kaip kietas plienas,
Kada įkaista širdyje,
Raudonai įdega žaizdre,
Pakeliamas iš ugnies prieš saulę
Ir tikrinamas kovoje...
Kiekvienas žodis nešamas,
Kaip tautos vėliava,
Parašoma pirma raidė,
Kuri geriausiai mūsų ausiai tinka,
Iš ąžuolo skobta nublunka,
Ant lauko tik akmens
Ilgai išlieka iškalta...
Kada apsamanoja senieji paminklai,
Nugrandome ir sąžinę,
Nušveičiame plienine šluotele,
Per šimtmetį po vieną raidę
Giliname, keičiame
Ir kalame kryželį viršuje...
Oi, koks jis panašus į saulę,
Pagarbintas senolių dainose, –
Iš ten – mūsų dvasia.









Komentarų nėra: