Varpų melodija

Tyliosios gulbės

Savo vaikų nešaukia,

Kai gimsta, jaučia iš arti

Kiekvieną judesį ir plaukia

Tik paskui savo motiną

Visas vaikų būrys...

Lengva banga pliuškenasi,

Lyg aidas gintaro pily,

O jūra, ežeras parausta,

Palydi vakaro saulėlydį...

Kaip gera rytą atsikėlus

Pajusti savo pulsą smilkiny,

Sutampantį su širdimi...

Visa diena dar priešaky,

Nubėga nerimas, nubėga,

Kaip vandens lašas

Nuo gulbino pečių, -

Užaugs ir jo vaikai pilki, -

Palaiminta ta valanda,

Kai mintimis į ateitį skrendi

Ir paskutinį šauksmą,

Kaip būtinybę sutinki.