Atrodo,
ilgas kelias
Nuo
vaikystės slenksčio,
Per
kurį persiritai neseniai,
O jau
žolė užaugo iki kelių,
Pražydo
obelys
Ir
jau iškrito
Sode
obuoliai...
Sukrovė
gulbių pora gūžtą,
Jame
padėjo kiaušinius
Ir
saugo, budi,
Kada
mažieji kalsis
Ir
persiris per savo slenkstį,
Paskui
išskris...
Sėklos
vis krenta,
Užauga
gražus medis
Ir
moterys pagimdo, –
Gyvybė
– naujas slenkstis
Nuo
rytmečio iki nakties...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą