2015 m. gegužės 29 d., penktadienis

Ryto šešėliai



Einu per pievą,
O šešėliai pinasi,
Ilgėja smilgos
Ir prie kojų trinasi,
Prilimpa pienės pūkas
Nuo žalių dirvonų,
Jį neša, sėja
Mano kojos...
Į plaukus vėjas įpūtė,
Jaučiuosi pasipuošusi,
Mažytis parašiutas,
Baltas ir pūkuotas,
Toks lengvas ir švelnus,
Jis kelia į padangę,
O debesėlis moja su sparnu,
Lyg savas angelas,
Kuris ir myli,
Visada globoja,
Kad nepavargtų nei širdis,
Nei basos kojos...
Pavasaris puikus, ankstyvas,
Gal bus šilta ir vasara,
Ruduo vėlyvas,
Kai pievas gaubia
Tirštas rūkas,
Žiūriu į saulę,
Gaudau pienės pūką...
Pamiršau šaltą žiemą,
Žemę, snaigėmis apklotą,
Kai kojos klimpo,
Per pusnis ilgai ilgai
Buvo klampota...
Prisiminimai liko skaidrūs,
Kaip lengvas pūkelis,
Tokia lengva ir žemės motinos
Marga skarelė.






Komentarų nėra: