2015 m. gegužės 8 d., penktadienis

Keičiasi metų laikai



Nepabaigiu rašyti savo knygos,
Nes keičiasi metų laikai,
O kelias tolyn bėga,
Sunku ir mintį pasivyti,
Ką matei, žinai...
Kelias vingiuotas,
Per daugelį kalnelių,
Kai leidžiuosi į pakalnę,
Net kvapą užima dažnai,
Netyčia pamąstau,
Kad paskutinis kalnas,
Ant kurio jau užlipau...
Nuo jo gimtinė matosi,
Seni griuvėsių pamatai
Ir ežeras, kaip veidrodis,
Visada slėnyje – vanduo,
Juk tu žinai...
Nuo vieno kalno iki kito
Daug žingsnių būta – tai būtis,
Pasilenkiu prie upės ir geriu, –
Kokia ten upė – tik tokie vardai,
Kad būtų iškiliau...
Mano kalnai – tai du delnai,
Sugniaužiau savo atmintį,
Giliai laikau...
Kas, be manęs, geriau
Galėtų nusakyti,
Kur vaikščiojau ir gyvenau,
Kada ir kaip į nuokalnę ėjau...





Komentarų nėra: