2015 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

Kamanė



Žiūrėk, kaštonai žydi,
O bičių spiečius dūzgia
Garsiau, skardžiau
Nei visas avilys,
Čia ir kamanė taiso
Savo sulytus sparnelius,
Po vieną dulkę lipdo
Ant plonų kojyčių,
Tarsi su nuospaudomis,
Nuo pernykščių batų,
Nuavėtų, nutrintų...
Bridau viršūnėmis,
Sudrėko mano kojos,
Kai pailsau, palindau po lapu,
Iki namų pėsčia klampojau,
Sukau aplink ratus
Ir paskutinis sielos maistas
Į žemę grįžo, nubyrėjo,
Kažko širdy neberandu.
Nebarkite manęs,
Nepykite – tai mano duona,
Kiek atnešiau ant basų kojų,
Tiek turiu.





Komentarų nėra: