2015 m. balandžio 3 d., penktadienis

Kryžių kalno istorija


Iš albumo " Lietuva senose fotografijose"


Tuštėja vienišos sodybos,
Jos nyko jau seniai,
Kada jauni išvykdavo
Savais keliais...
Pastovūs lieka tik senoliai,
Kurių malda prie kryžių
Pasilikdavo ilgai,
Nes ąžuoliniai – stiprūs,
Išaugę žemėje gimtojoje,
O žodžiai įsigerdavo į juos giliai.
Sukrypsta senos koplytėlės,
Sūnus pastato naują
Ir vėl iš jos žiūri rūpintojas,
Kaip sekasi darbai.
Kai darosi sunku,
Net iš kalvų išpučia vėjas smėlį,
Suplūsta žmonės iš visų namų,
Kas neša kryžių – savo bėdą,
Kitas rožančių – maldą,
Dalinasi ir likimu;
Daug kryžių – daug ir nuskriaustų.





Komentarų nėra: