2014 m. spalio 15 d., trečiadienis

Žiemos alsavimas



Būna akimirkų,
Kai sėdim dviese;
Tas vienas kambarys,
O sienos – atskiros,
Per žingsnį esame,
Bet lieka siena,
Kurios nepaliečia
Joks sielų judesys...
Žiūriu į šviesą,
O juoda siena daug arčiau,
Už jos pasislepia diena,
Užgęsta šviesos,
Nors ir už lango šviečia pilnatis...
Ne, ne užuolaida,
Kurią galiu atskleisti
Ir matosi toli toli,
Kur nusileido saulė,
Kur vėl kyla,
O akyse šviesėja
Gelstantis ruduo.
Prie medžio stoviu, noriu prisiglausti,
Pasidalinti aukso lapais
Nuo visų dar žemės namo
Šviečiančių langų,
Pakelės beržų...
Oi, baltuoja liemenys:
Alsuoja taip žiema,
Kaip ledo siena,
Prieš mane, už jų...
Ruduo. Šviesu.



Komentarų nėra: