Smiltis

Esu labai maža,

Mažesnė už aguonos grūdą,

Šaukiuosi tik dangaus,

Jeigu tik jis į mane žiūri...

Maži vieni kitus

Globoja ir prižiūri, –

Tokia mano lemtis –

Esu mažiausia ir mažesnė

Net ir už aguonos grūdą...

Žėruoju šviesoje,

Nematoma tik naktimis,

Bet toje vietoje surasite mane,

Jeigu tik širdį turite,

Esu ir tavo pėdoje,

Praeivi nusiminęs,

Sugrįši pas mane,

Tėvų namai juk laukia visada,

Sūnau paklydėli...

Dirvonuose, pakelėse

Aguonos žydi

Ir šypsosi drauge:

– Ne vieną kartą

Tu mane užmynei...