Žmogaus
gyvybė – pienės pūkas;
Kabinasi
į žemę šaknimis,
O
rankos saulę siekia,
Dangų
mato šviesų,
O
vėjas nupučia galvelę
Per
pievas į visas šalis.
Į
dirvą nusileidžia
Mažas
parašiutas,
Įsikabina
kojomis
Bet
lieka gležnas pūkas,
Į
dangų kreipiantis akis.
Gyvybės
parašiutas
Kas
dieną skleidžiasi gajus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą