Močiutėms

Nesijaučiu sena,

Nors sąnarį suskausta,

O ir dažnai širdis

Nuo rūpesčių naujų,

Gyvenimas vis numeta

Kiekvieną dieną klausimą:

– Kiek tau pavasarį

Gegutė paskaičiavo metų,

Kišenėje turėjai centą

Ir duonos trupinių?..

Bėga saulės zuikučiai;

Gaudau ir džiaugiuosi,

Vaikaičiams atnešu ir dalinu...

Oi, rudenį kaip suokia

Pastogėje žvirbliukas!

– Jauna močiutė, nors ir daug jai metų,

Prisėsk prie lango,

Perženk durų slenkstį,

Šarmotą nuo speigų...

– Ačiū, gražūs paukščiai,

Visą gyvenimą vis bėgau, kabinausi

Už durų staktos,

Kur daug brūkšnelių,

Įbrėžta tik jūsų,

Vaikai, vaikaičiai,

Kiek daug čia paslapčių...