Matau

Akys bijo šviesos,

Kai iš tamsos išeinama,

Bet užsimerkiu ir matau,

Kaip teka saulė,

Kyla rūkas,

Paukštis skrenda,

Netgi žvaigždes virš debesų...

Kai įkvepiu gimtinės oro,

Geriu ir pievų kvapą,

Rudens arimų vagoje bėgiojantį,

Dar neišskridusį varnėną,

Jo giesmę išgirdau...

Kiti išskrido dar toliau,

Kur akys suviliojo,

Bet ten nėra tėvų namų,

Nors baltos duonos ir daugiau,

Mačiau tave, sūnau...

O gal ir nemiegojau?

Budėjau prie atvirų durų

Ir atsimerkusi plačiau

Rugių ir duonos salstelėjusį skonį

Net šiandien pajutau...