2014 m. spalio 29 d., trečiadienis

Labanakt



Vis laukdavau, kada paklausi,
Ko, mama, nesimiega,
Dabar prabudusi ir naktį
Tavęs klausiu: „ Kaip tau,
Sūnau mažiausias,
Rytas švinta, kai aš miegu?“
Kai man – ruduo, naktis ilgiausia,
Tau ir pavasaris,
Jau paukščiai gieda
Ir plaukia mėnesiena,
Todėl abu nemiegame...
Viena ir ta pati saulė
Pro langą šviečia,
Pagaunu spindulį, rašau ir danguje,
Kad tu matytum,
Koks dangus žvaigždėtas...
Mano abu delnai
Tavo skruostus paliečia
Ir pasuku rodyklę, kai baigiasi sapnai,
Į dienos šviesą...
Ar tu jauti, ar tu girdi,
Ką ilgesys nušviečia?




Komentarų nėra: