2014 m. spalio 28 d., antradienis

Girgžda




Visą gyvenimą ėjau vienu taku,
Kurį tėvai pramynė,
Tikėjau jų žodžiu,
Kad ir pats Dievas skyrė:
Garbingai įmintas pėdas
Pabarstau smėliu, žvyru,
Kad piktžolių būtų mažiau,
Akmens tik trupiniai
Dar prieš akis išnyra
Ir pasakoja, ką išgirdo
Ant viešo kelio,
Kuriame pėdų daugiau:
Ir moterų, ir vyrų...
Basų mažai,
Nepratę padai ir prie kaitros,
Akiduobėse – smėlis...
Kada prieš vėją
Dar savo keliu einu,
Jaučiu ir burnoje
Kažkokį gurgždesį...
Gal smėlio,
Skaldos, žvirgždo?
O gal ir žodžių ant akmens,
Kurie vis girgžda...



Komentarų nėra: