Beržo tėviškė

Gyvenimas kiekvieno –

Atskiras, kaip kelias,

O išgrįstas kitų,

Tik jiems ir matomas,

Ant juodos žemės gruntas –

Gelsvas smėlis,

Pilkas akmuo suskaldytas

Ir vis dar skaldomas

Juodų šešėlių...

Pakelėse išdygsta medžiai,

Kurie nebijo vėjo,

Nes ir prie jų – tik akmenys ir smėlis...

Užaugai, kur gimei,

Akmuo sušilo, jei ant jo sėdėjai,

Pavasarį beržo šakelę palenkei,

Prieš saulę lašas – kraujas,

Jau ne sula, lašėjo

Ir žemės kvapo atsigėrei.

Sakai tada miškams,

Čia – mano tėviškė.