Baladė

Ne visi turi Dievo dovaną,

Klausytis, ką upelis šneka,

Ką sako miškas, vėjo blaškomas,

Ne visi turi noro,

Išklausyti svetimą,

Kurio laukai – dirvonai,

Samana kelmai apžėlę...

Aplenkia kalną debesėliai

Ir leidžiasi į slėnį,

Nes čia – ramu, tyla,

Gyvenimas lėtesnis,

Bet muzikos mažiau,

Kuri viršukalnėse nuaidėjo.

Kas gali būti nuostabiau

Už genijų – Šopeną;

Viena nata priglusta prie kitos,

Prikausto sielą,

Lyg amžiams atneštąją ugnį

Nepaklusniojo prieš dievą

Prometėjo

Ir paliktą žmonėms...