2014 m. gegužės 12 d., pirmadienis

Klevas



Palinksta karklai, –
Jie ir gajūs, –
Sodina vėjas šakeles,
O jie užauga ir prie balų,
Kur kitiems smirdi
Ir nebūna nė už ką...
Ant jo šakų
Susisuka lizdelį,
Kurie nebijo vėjo
Nė jūros ligos,
Iš jo susisukau dūdelę,
Pavasaris joje dainuoja,
Nejaučia vasarą kaitros...
Trapiausias mūsų girių klevas;
Ant jo parašo saulė
Visus mano jausmus,
Kai mylimas išėjo
Ir spindi kaip Vakarė
Prisiminimuose žiemos...
Kiekvienais metais
Ledokšnius laužau,
O rudenį lapus renku,
Tu – mano klevas,
Mes trapūs visada
Abu.




Komentarų nėra: