Žemė – tai viskas,
Kas tik gyva
Ir kas paslėpta
Tik joje,
Jinai – pernykštis
lapas,
Pavasaris ankstyvas,
Sūnus, duktė ir motina,
Ji – viskas viename.
Veidą vagoja raukšlės
Šimtmetį ne vieną,
Bet ji jauna –
Žalia, gėlėta suknele –
Paglosto žemės galvą
saulė
Ir vėl lapas gyvas,
Nes mūsų žemė
Mums gera.
Atleisk, jei mes
Tau nusikalstam kai
kada...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą