Man dar nuo vakar
Šviečiasi dangaus
mėlynė;
Žibučių akys žiūri,
Ar sieloje ramu,
Ar neskrenda koks vanagas,
Kurio akis patyrusi
Ir neišplėš ramybės
Savo kibiu nagu...
Kas darosi tenai,
Kur kylanti banga krante
Skalauja jūrą?
Ji – ne juoda,
O mėlyna, kaip ir dangus,
Pakrantėje tik akmenėliai
Tyliai glūdi,
Laukia savo eilės,
Kada prabils žodžiu...
Giliau – geltonas
smėlis, –
Kaip mūsų Palanga,
Baltijos pajūris, –
Todėl lig šiol mes esam
artimi.
Tikiu, kad taikoje žydės
alyvos
Ir sugers dūmus,
O kraujo lašą amžiams
Po žiedais paslėps.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą