Mano namai –
Gimtinė, žemės klodai,
Juose istorija visa, –
Po juodžemiu atsiveria
Jau rausvas molis,
Iš kurio gimė ir Adomas,
O dėl jo – Ieva.
Žmogus suranda žmogų,
Medis pasikalba su vėju
Net nulūžusia šaka,
Tada supranta ir kūrėjas,
Kad šioje žemėje –
Ne viskas paprasta,
Deja...
Esi saugus tik su
savaisiais,
O iš dangaus –
griaustinis
Su žaibu, audra...
Kas pagalvoja, kad iškilo
Aukščiau kitų,
Nubloškia vėjas į
tarpeklį,
Iš kur nebe pakylama
Staiga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą