Kaip gera, kai gali
Lietumi nusiprausti, -
Niekas nepastebi akių,
Kada jos liūdnos,
Netgi verkia,
Būna ir ašarų iš
džiaugsmo,
Kada rytojumi tikiu...
Įsiklausau į ryto tylą,
Kol lietaus lašas kybo
Ant šakų, žiedų,
Kai volungė prabyla,
Prišaukia lietų
Ant pilkų arimų,
Pasikelia žiemkenčiai
visu gražumu.
Pakvimpa duona ir pyragais
-
Didžiuoju laukimu,
Tada kvėpuoja žemė,
Vilioja į laukus,
O pašalą lietaus lašai
Vis kala, kala
Genelio plaktuku
Iki genties šaknų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą