Pirma miško gyvybė

Ruduo padykęs

Taip darbavosi,

Kad pūtė iš visos širdies,

Prisėlinęs prie klevo

Nupešė lapų šūsnį,

Sudėjo juos į krūveles...

Vienus paklojo ir suglostė,

Kitus pašiaušė, -

Lyg šukomis prieš plauką, –

Taip ir paliko po sniegu

Iki pavasario liūties;

Dabar jie laukia nesulaukia,

Kada kiti byrės,

Panašūs į ežius...

Ant samanų prigludę,

Pamato pirmą grybą,

Kuriam nė motais, –

Lapai – tai tik maistas,

Jie – puošmena miškų,

Raudonkepuriai,

Tokie panašūs ir į mus...