Pavasario saulutės akimis
Žiūriu į skaistų dangų
Ir bėgu su debesėliu,
Kur šiltas vėjas gena.
Visi taip pasiilgę
Saulės ir giedros,
Kurios ir laukiame nuo
seno,
Kad užsimiršę giedame
Apie visų visuotinę
Žmonijos laimę.
Kol ledas neištirps,
Meškutė dar miegos
Savo lauželyje
Ir atsibus tada,
Kada lašišos upeliukais
kils
Į savo gimtąsias
nerštavietes, -
Praplauks jos užtvankas,
Pralauš net ledą...
Meškute, kilk, padėk
įveikti miegą,
Nes jau pavasaris
Ir visiems reikia
Garantuotos laisvės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą