Iš miško žalio
Atsiskyrusį medelį
Vėjas laužo,
Nuo jūros lašą veja
Net į kitus kraštus
Ir dulke tapęs smėlis
Sau vietos nesuranda,
Kol nesugrįžta į
namus...
Oi, koks stiprus
Gimtinės šauksmas
Iki panagių kas dieną
gelia
Tada ieškai kampelio,
Kad būtum ponas sau,
O ne kitų piemuo,
Kuris ir duonos plutą
Iš svetimos kišenės
gauna,
Kad birbina melodiją
Ant svetimo akmens ar
kelmo
Liūdna gaida:
„Sugrįžk, kol ne vėlu,
namo“...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą